Ar tikrai suprantame savo jausmus, emocijas? Ar gebame identifikuoti aplinkinių emocinę būseną ir tinkamai į ją reaguoti? Ar žinome, kaip jaučiasi mūsų vaikai?
Emocinis intelektas – kas tai?
Emocinis intelektas – individo gebėjimas atpažinti, identifikuoti savo bei aplinkinių emocijas, išgyvenimus. Emociniu intelektu pasižymintis asmuo sugeba atskirti įvairius jausmus, tinkamai juos įvardija. Šis suvokimas padeda žmogui kontroliuoti savo mąstymą bei veiksmus. Ši geba padeda žmogui prisitaikyti prie įvairios socialinės aplinkos, pritapti bei atsiskleisti. Emocinio intelekto sąvoka yra plati ir apima platų spektrą sugebėjimų bei situacijų. Ši sąvoka apima tokius sugebėjimus kaip saviraiška, santykis su savimi ir kitais.
Minčių, emocijų ir veiksmų sąveika
Kylančių minčių, emocijų ar to padarinių – veiksnių – negalima vertinti atskirai, nes visa tai sąveikauja tarpusavyje, lyg veiksmų grandinė. Kiekvienas iš mūsų kasdien išgyvename įvairiausias emocijas ir netgi sąmoningai emocijas suvokdami, negalime taip lengvai nuo jų atsiriboti. Nes emocijos, o ypač niūresnės – liūdesys, pyktis, baimė – išlieka ilgiau, it atspaudai. Taip pat reaguoja ir vaikas, tačiau mažiau patyrusiam, emocinio intelekto stokojančiam vaikui emocijos būna stipresnės ir paveikesnės.
Kad įsivaizduotume minčių, emocijų ir elgesio sąveiką, galime įsivaizduoti vaiko veiksmų seką. Visų pirma, jaučiamas pyktis ar nepasitenkinimas dėl to, kad negavo norimo žaislo. Siekdamas atkreipti dėmesį į nepasitenkinimą, vaikas pradeda reikšti viduje kylančias emocijas – tai gali būti verkimas, pyktis, agresyvaus elgesio užuomazgos. Savo emocijų nesuvokiantis vaikas ilgainiui tai suvokia kaip natūralią reakciją, kuri kaskart tik stiprėja ir, tarsi šleifas, keliauja su vaiku per gyvenimą.
Akivaizdu, jog vienareikšmiško sprendimo neigiamoms emocijoms nėra, tačiau šios minčių ir elgesio sąveikos suvokimas padeda mums sąmoningiau pažvelgti į vaiko emocijų ištakas. Tai, ką dažnai matome kaip pyktį (verkimas, agresija), galime suvokti kaip pykčio ledkalnį. Kitaip tariant, pyktis ar matoma reakcija yra tik maža dalelė to, kas vyksta vaiko viduje. Šias neigiamas reakcijas galima sieti su gilesniais jausmais, kurių vaikas dar nesugeba aiškiai išreikšti ar identifikuoti. Tai gali būti nerimas, vienatvė, gėda, nusivylimas, išgąstis ar liūdesys. Kai vaikas pyksta, po šia išraiška dažnai slypi kiti jausmai, kuriuos suaugusieji turi pastebėti ir apie tai pasikalbėti.
Emocinis ugdymas būtinas ir vaikams
Emocinio intelekto teorijos autoriaus bei vieno iš pradininkų, amerikiečių psichologo Daniel‘io Goleman‘o tyrimai patvirtina, kad vaikams emocinis ugdymas yra būtinas. Nuo mažens sąmoningai ugdomas žmogus ateityje lengviau supranta savo bei aplinkinių emocijas, geba nusiraminti ir randa sprendimus iškilus nemalonioms emocijoms. Įgytos savybės padeda vaikams būti atsakingesniems, rūpestingesniems. Emociniu intelektu pasižymintis vaikas suvokia empatijos svarbą, pasitiki savimi, mąsto pozityviau ir greičiau randa bendrą kalbą su bendraamžiais.
Ugdyti emocinį intelektą galima įvairiais būdais, tačiau svarbus nuoseklus darbas. Vaiką mokyti atpažinti emocijkas galima nuo pačios mažumės. Pavyzdžiui, skaitant ar žiūrint filmą, galima stengtis atpažinti, kokią emociją vienoje ar kitoje situacijoje patiria stebimi veikėjai ar pats vaikas. Aiškiai apibrėžtų taisyklių refleksijai nėra, tačiau ji būtina. Tam, kad vaikas savyje nekauptų išgyvenamų emocijų – nesvarbu, geros jos ar blogos.
Elementarūs, bet veiksmingi emocinio ugdymo veiksmai
Emocinis ugdymas atrodo gana komplikuoti, tačiau veiksmai gali būti patys paprasčiausi. Vienas iš paprasčiausių, bet veiksmingų emocinio ugdymo būdų – atsakomybės jausmo suteikimas. Kiekvienas vaikas turi žinoti, kad jo veiksmai ir pasirinkimai priklauso nuo jo paties, tad net ir patys paprasčiausi namų ruošos darbai (pasikloti lovą, pasirūpinti augintiniu) ugdo vaiko atsakingumą.
Ne ką mažesnės svarbos turi ir savirealizacijos poreikis. Nuo mažiausių dienų stebėkite, kokios veiklos vaikui labiau patinka ir pasistenkite sudaryti galimybes puoselėti šiuos įgūdžius. Tiesa, nebijokite ir nuoširdumo. Jeigu vaikui nepasiseka, kritiką išsakykite konstruktyviai, aiškiai ir būtinai pabrėžkite vieną ar kelis būdus, kurie padėtų vaikui tobulėti. Tobulėjimas – nuolatinis gyvenimo procesas, tad šis suvokimas yra svarbus nuo pačių mažiausių dienų.
Neigiamos emocijos – sveika reakcija į nepalankias situacijas
Nors ir laikai keičiasi, tačiau vis dar girdime kalbas apie tai, kad vaikui negalima verkti ar rodyti kitų neigiamų emocijų. Prisiminkime, kad vaikas turi teisę verkti. Ši neigiamos emocijos išraiška – reakcija į nemalonią, nepalankią situaciją. Vaikui sunkiau suprasti savo jausmus ir išreikšti juos žodžiais, todėl ašaros dažnai gali būti siejamos su liūdesiu, nekantrumu ar nuovargiu.
Jei tėvai yra įsitikinę, kad ši emocija – nuoširdi, privalu ramiai palaukti, kol vaikas nurims. Siekis vaiką tramdyti ar kitaip suvaldyti dažnai tik dar labiau pablogina situaciją, o verkimas leidžia vaikui išlaisvinti susikaupusią įtampą.
Kaip galiu padėti vaikui tinkamai išreikšti kylančius jausmus?
Matome, jog vienareikšmiško atsakymo, kaip išspręsti vieną ar kitą emociją nėra, tačiau viena yra aišku – negalime palikti vaiko pykčio ar liūdesio sūkuryje ar, dar blogiau, tramdyti. Tai tik trumpalaikis sprendimas, galintis sukelti neigiamų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje.
Kiekvienas žinome, jog geriausias būdas – dėmesys ir išklausymas, tad nuo to ir turėtų prasidėti diskusija apie kylančias emocijas. Vaikas turi jaustis drąsiai ir nebijoti reikšti savo jausmų, todėl būtina pasiteirauti, kodėl jis taip jaučiasi. Išklausymas, supratimas, padrąsinimas – keliai, padėsiantys vaikui atsiverti, būti suprastam ir išklausytam. Suvokimas, kad vaikas turi ramstį, kuris padės įveikti sunkesnes gyvenimo situacijas, padės jam būti atviresniam, atsakingesniam ir ramesniam.
Pašnekesys, diskusija – tik vienas iš daugelio būdų, kaip vaikas gali įveikti kylančias emocijas. Svarbu parodyti vaikui, kad jis nėra vienas, o kylančios emocijos dažnai praeina, lyg atoslūgis. Puikus ir sveikas būdas nukreipti mintis ir atsitraukti nuo neigiamų emocijų yra fizinė veikla, žaidimas su augintiniu, kūrybinė veikla (piešimas, spalvinimas), kvėpavimas. Šios veiklos padeda atsitraukti nuo neigiamos emocijos lauko. Tai padeda nusiraminti, o atslūgus emocijai pašnekesys ar diskusija apie kilusias emocijas yra kur kas paprastesnis.
Taigi, viena yra aišku – emocinis ugdymas yra būtinas nuo pačių mažiausių dienų. Tai padeda vaikui suvokti save ir aplinkinius, identifikuoti kylančias emocijas ir tinkamai į jas reaguoti. Na, o tėvams emocinis ugdymas neturėtų būti komplikuotas. Empatija, palaikymas, meilė, nuoširdumas – tai emocinio ugdymo pagrindas. Nebijokite išklausyti, padėkite pajausti ir pamatysite, kaip jūsų vaikas auga.
Pačios geriausios dovanos vaikui – nemokamos
Paruošė: psichologė Dovilė Steponavičienė, 2023